icon-sitemap

Kęstutis Lazauskas

...Medį ir žmogų visada siejo glaudus ryšys. Medis tarnavo ne tik kaip statybinė medžiaga, bet ir kaip priemonė kurti grožį. Medžio šilumos ir energetikos niekas nepakeitė, todėl medžio skulptūrose galima pastebėti sustabdytą akimirkos amžinybę...
Meistrą, kurio rankose atgyja medis, turime ir mes, pilviškiečiai. Tai Kęstutis Lazauskas, gimęs prie miškais apsuptos Kazlų Rūdos ir nuo 3 metukų augęs Pilviškiuose. Čia ir vidurinėje mokykloje 8 klases baigė, paskui mokėsi Kaune, po to daug metų dirbo statybose. Ir jau nuo vaikystės jį traukė medis, tad nėra ko stebėtis, kad mokykloje per darbų pamokas iš medžio išpjautos ar išdrožtos figūros džiugindavo mokytojo ir draugų akis. Būdamas jau suaugęs, laisvu laiku savo rankomis vis šildydavo medžio širdį... Pirmasis rimtesnis darbas „Katinai“ buvo sukurtas 2010 metais ir iš namų jau seniai iškeliavęs.

Justinas Lepšys

Kryždirbys.
Gyvena: Matlaukio km., Kybartų pšt., Vilkaviškio raj.
Tel.: +37034240568

Gimė 1934 m. rugpjūčio 29 d. Drebulinės kaime, Žaliosios valsčiuje.
Prie vokiečių baigė Drebulinės pradinę mokyklą. Po karo Gižuose baigė 7 klases, mokėsi Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), Kauno mechanizatorių mokykloje, Smalininkų technikume. Įgijo techniko-mechaniko specialybę.
Dirbo S.Nėries kolūkyje mechanizatoriumi, Kybartų tarpkolūkinėje statybos organizacijoje (TSO) vyr. mechaniku, paskui „Šilupės“ kolūkyje – mechanizatoriumi.
1974 m. pablogėjus sveikatai, pradėjo dirbti savo namuose įsikurtose stalių dirbtuvėse.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m., kartu su Jonu Vilkaičiu pastatė kryžių Kybeikių kaime, o 1991 m. – Matlaukyje (puošnesnį), Karklupėnuose. Kiti mažesni kryžiai stovi Alvito, Pajevonio, Kaupiškių, Virbalio, Veiverių, Sasnavos, Vilniaus kapinaitėse.
Turi žmoną Onutę, dukrą Aldoną, sūnų Juozą.

Linas Lukoševičius

Vilkaviškyje gimęs ir šiuo metu Pajevonyje gyvenantis savamokslis drožėjas drožyba užsiima jau apie dešimtį metų. Be meno dirbinių, kuriuos labiausiai mėgsta ir atranda šiuose darbuose savirealizacijos galimybes, L.Lukoševičius stato pirtis, židinius, pavėsines. Drožėjo tėvas buvo stalius, daręs duris, langus, todėl vaikystėje dažnai teko stebėti jį dirbantį. Vis dėlto, žymiai įdomiau buvo žiūrėti kaip kuria netoliese gyvenęs drožėjas Jonas Zubavičius. Linas Lukoševičius pamena, kad pirmieji mėginimai pačiam kažką gražaus išdrožti buvo nesėkmingi. Persikėlus į sodybą Pajevonyje drožti paskatino seniūnas Gediminas Bisikirskis. Pirmasis darbas buvo skelbimų lenta, po jos sekė ir daugiau darbų, gražinančių seniūniją. Drožėjas jau dalyvavo ne viename plenere, kuriuose semiasi įkvėpimo, gauna vertintų patarimų ir patirties. Įsimintiniausiu savo darbu laiko Nemenčinės kapinėse, netoli Vilniaus nukeliavusį didelį angelą. Darbuose dominuoja istorinė, sakralinė temos.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba