Elena Čepienė

Čepienė Elena

Gimė 1950 m. birželio 16 d. Gražiškių kaime, Vilkaviškio rajone. Turi vyresnę seserį Aldoną. Mama, Marija Genienė, buvo labai darbšti ir naginga. Ji mokėjo ir verpti, ir austi, megzdavo virbalais, siuvinėjo staltieses, servetėles, bulgarišku kryželiu siuvinėjo kilimus, pati dažydavo siūlus, iš vilnos veldavo vaikams veltinius ir kambarines šlepetes. Tais nepriteklių laikais iš lino megzdavo užuolaidas langams. Numegztas tempdavo ant rėmų ir siuvinėdavo drauge su mažąja Elena. Taip žiūrint į dirbančią mamą pavyko išmokti visokių rankdarbių.
Tėtis Julius Genys mokėjo daryti įvairius darbus iš metalo.

Tėvams persikėlus gyventi iš Gražiškių į Kalvariją 1957 m. pradėjo lankyti Kalvarijos vidurinę mokyklą, kurią baigė 1968 m. Vėliau baigė Vilniaus lengvosios pramonės technikumą ir įgijo siuvimo technologo specialybę. Visuomet patiko ką nors kurti – rankdarbius, drabužius, megzti.
Prasidėjus Lietuvoje skiautinių menui, matant parodose įvairias grožybes, pati panoro pabandyti. Patys pirmieji skiautiniai buvo lovatiesės. Ypač mėgsta kurti su įvairiomis aplikacijomis. Labiausiai pavykusiais laiko skiautinius „Batuotas katinas“, „Zuikis“ ir „Višta“.
Yra įvairia technika išsiuvinėjusi daug staltiesių ant medvilnės, pagalvėlių, servetėlių ir kt.
Dalyvavo daugelyje parodų: Kybartų reabilitaciniame menų centre „Gyvybės jėga“, Vilkaviškio kultūros centre, Alvite, Bartninkuose, Gražiškiuose, Kybartų miesto rengiamose šventėse. Vilniuje 2002 m. surengtoje parodoje „Mano mieliausia servetėlė“. 2003 m. Lenkijoje Olecko mieste folklorinio festivalio metu surengtoje parodoje.
Yra gavusi ne vieną padėkos raštą.
2004 m. priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungos gretas.
Gyvena su vyru Sauliumi, turi dukterį Eleną ir sūnų Mindaugą. Dukra pasekė mamos ir močiutės pėdomis – ji kuria karpinius, dekupažuoja, piešia ant šilko.