icon-sitemap

Albina Mickevičienė

Visą gyvenimą siuvusi rūbus, Albina Mickevičienė vis dar nepaleidžia adatos iš rankų. Tik dabar ji siuvinėja paveikslus. Rankdarbiais domėjosi nuo ankstyvos jaunystės. Dar paauglė būdama bėgo pas pusseserę mokytis nerti vąšeliu, pas tetą – megzti kojines. Žurnalų ir interneto tuomet nebuvo, ta kiekvieną raštą teko pieštis, kopijuoti ir branginti. Giliai spintoje vis dar saugo senų giminės rankdarbių, keliančių prisiminimus...
Be spalvingų kryželiu siuvinėtų paveikslų neria staltieses virbalais. A.Mickevičienės manymu, jos kur kas subtilesnės už nertąsias vąšeliu, gražiau krenta. Ypač mėgsta šviesias, natūralias spalvas. Kiekviena diena prasideda su siuviniu rankose ir šypsena veide.

Šaltiniai:
1.    Žalnierukynaitė, K. Laiką be dukrų užpildo mankšta ir rankdarbiais. Santaka. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=39554

Neringa Mikulytė

Esu Vilkaviškietė nuo gimimo. Gimiau 1975 rugpjūčio 2 d. Mokiausi Aušros vidurinėje mokykloje, tačiau 12-os klasių atestatą įgijau Žiburio gimnazijoje. Vėliau studijavau Marijampolės kolegijoje, ten įgijau Dailės ir technologijų pedagogo specialybę. Dirbu Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ meninio ugdymo pedagoge, bendrojo ugdymo grupių dailės būrelio vadove.
Pomėgis menui jau buvo nuo vaikystės o gal perduotas mamos, nes kiek pamenu mamą, ji taip pat gražiai piešė, mezgė, nėrė.
Lėlės gaminti pradėjau prieš 5 metus. Tada net negalvojau, kad tai taps mano hobiu.
Atsitiko taip, kad apsilankiau lėlių gamybos kursuose ir mane tai sudomino.
Pradžioje pagamindavau vieną kitą lėlę savo malonumui. Vėliau pradėjau jų gaminti daugiau ir dažniau. Norėjau gaminti lėles pardavimui, tačiau taip gaudavosi, kad vos pagaminus naują lėlę atsirasdavo proga ją padovanoti. O dabar gaminu sau. Namuose padarytos joms specialios lentynos, ten jos visos draugiškai sėdi. Gal kam mano lėlės negražios, netgi baisios, tačiau man jos visos mielos, gražios, nes gamintos su meile ir atsidavimu, jų kiekvienai perduota gera nuotaika.
Dalis lėlių turi savo vardus, o kitos jų dar laukia... taip kaip ir pati lėlė negimsta per vieną dieną. Jas užtrunka pagaminti. Sutinku, kad gal ir galima pagaminti ją per kokias tris dienas, tačiau man užtrunka kur kas ilgiau. Mėnesį ar netgi pusę metų. Juk jei bloga nuotaika ar nėra noro, tada ir negamini, o dar kiekviena atsineša sau skirtus rūbus...
Viską darau pati nuo pagrindo iki rūbų siuvimo ir modeliavimo, plaukų sušukavimo ir t.t. Jos kiekviena iščiupinėta, išglostyta, išmyluota...

Vilija Murinienė

Gyv. Vištyčio 36a - 9, Kybartai
El.paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vilija Murinienė gimė1964 m. balandžio 19 d Šakių raj. Gudaičių kaime. 1982 metais baigė Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą. Įstojo į Vilniaus Valstybinį Pedagoginį Institutą ir 1987 m. jį baigė. Įgijo chemijos ir taikomųjų darbų mokytojos specialybę. Atvyko dirbti į Vilkaviškio rajoną. Pirmuosius metus dirbo Pilviškių vidurinės mokyklos chemijos mokytoja. Nuo 1988 m. rugsėjo dirba mokytoja Kybartuose - šiuo metu Kybartų „Saulės“ progimnazijoje. Gimnazijoje moko vaikus technologijų. Visą savo gyvenimą domėjosi ir domisi įvairiais rankdarbiais. Megzti virbalais, nerti vąšeliu, siūti vaikystėje mokėsi iš mamos, močiutės, tetų, mokykloje - iš mokytojų. Daug žinių apie meną, įvairias rankdarbių technikas gavo besimokydama institute. Labai daug domėjosi savarankiškai - lankė parodas, skaitė žurnalus, knygas. Po truputį pradėjo ne tik kopijuoti kitų darbus, bet ir kurti savus. Su nunertomis servetėlėmis ir takeliais dalyvavo „Rankdarbių“ žurnalo konkursuose ir pavyko tapti laureate. Dalyvavo įvairiose rankdarbių parodose Kybartų menų centre „Gyvybės jėga“, Vilkaviškio kultūros centre.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba