icon-sitemap

Virbickienė Aldona

Gimė 1951 m. vasario 3 d. Prienų rajone, Naujos Ūtos seniūnijoje. Tėvai – Jonas Stadalius ir Petronė Stadalienė augino penkis vaikus. Naujojoje Ūtoje baigė aštuonmetę mokyklą, įstojo į tuometinį Kapsuko žemės ūkio technikumą, kur pasirinko zootechnikės specialybę. Baigusi mokslus įsidarbino Vilkaviškio rajone, Šapalų ūkyje, vėliau – Patilčių kolūkyje. Ten dirbdama ištekėjo, gimė duktė Jolanta. Gimus dukrai Jolantai persikėlė gyventi į Vilkaviškį. Šiame mieste gimė antrasis vaikas – sūnus Nerijus. Dirbo kasininke ligoninėje ir buitiniame kombinate. Ilgiausiai, net septyniolika metų, dirbo draudimo bendrovėje vyresniąja inspektore. Taip pat dirbo prekybos srityje, šiuo metu yra pensijoje.

Rasa Žakevičienė

Gimiau 1969 m. Anykščių raj. Kavarske. Ten pat baigiau 8 klases ir išvažiavau į Vilnių tęsti mokslų žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume. Įgyjus buhalterės specialybę pradėjau dirbti Ukmergės raj. Susipažinau su būsimu vyru, kuris mane atsivežė į Vištytį. Pavasarį bus jau 25metai, kai iš aukštaitės tapau suvalkiete. Gimė keturi vaikai - trys sūnūs ir dukra. Du jau suaugę, dvynukai dar mokosi mokykloje.
Megzti, nerti, siūti išmokau mokykloje per buities darbų pamokas. Mama megzti nemokėjo, tai iš pradžių mezginiai buvo kreivi, nutįsę, bet po truputį yriausi į priekį ir, būdama dvidešimties metų, nusimezgiau megztinį. Gimus vaikams mezgiau liemenes, kelnes, megztukus. Vėliau, kai jie pradėjo eiti į mokyklą, atsirado kita veikla. Dariau darbelius iš popieriaus: lanksčiau, sukau, klijavau gėles, vazas, gulbes. Vaikams mokykloje dariau karnavalines kaukes. Visas idėjas rinkausi iš interneto, dar kažką savo pridėdavau. Taip ir gimdavo darbai. Dabar šiuo metu užsiimu tik mezgimu.

Kristina Žalnierukynaitė

Gimiau Vilkaviškyje, bet didelę dalį vaikystės praleidau pas močiutę Labanoro giriose. Čia „patyriau“ ne tik mezgimą, bet ir siūlų gamybos procesą. Močiutė augino pešamus triušius ir mes kartu juos pešdavome ir verpdavome siūlus. Gal ir dabar sugebėčiau suverpti.
Visada norėjau atrodyti kitaip, tad natūraliai išsivystė ir pomėgiai. Pirmiausiai - dėl savęs. Paskui atsirado draugių, giminaičių, kuriems prireikė mano „meno“. Iš prigimties esu judrus žmogus, tad mezgimas ir papuošalų kūrimas yra savotiška meditaciją. Tačiau niekada nesėdu megzti ar nerti blogos nuotaikos, susierzinusi. Nemoku sėdėti „tuščiomis“ rankomis prieš televizorių.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba