icon-sitemap

Jolanta Kalavinskienė

Tel. 8 616 48445

Esu Jolanta Kalavinskienė, gimiau 1966 m. liepos 23 d. Vilkaviškyje, mokiausi V. Vitkausko vidurinėje mokykloje (dabar „Aušros“ gimnazija), baigiau Marijampolės prekybos mokyklą, vėliau įstojau į Kauno kooperacijos technikumą, ten įgijau maisto paruošimo technologės specialybę. Dirbau Vilkaviškio VMĮŪS. Atėjus Nepriklausomybei, nebeliko visuomeninio maitinimo įmonių, likau be darbo. Visada patiko graži ir sutvarkyta aplinka, želdiniai. Todėl savo malonumui ir žinių gilinimui įstojau į Kauno kolegiją Kraštovaizdžio fakultetą ir baigiau želdinių dizaino studijas, įgijau želdinimo inžinieriaus technologo kvalifikaciją.
Auginant ir besidomint augalais, floristika, pradėjau iš jų gaminti puošmenas Kalėdoms, stilizuotas eglutes, vainikus, karkasus. Nuo jaunystės mėgstu skaityti knygas, piešti, megzti.
Na, o gimus labai ilgai lauktai dukrai, vėl prisiminiau, kad esu maisto paruošimo technologė ir pradėjau kepti jos gimtadieniams tortus, kalėdinius meduolinius namelius, eglutes, meduolius, juos puošti, dekoruoti. Susikūriau savo maisto receptų tinklaraštį - blog'ą www.viskopotrupineli.blogspot.com. Turiu daugybę mielų sau užsiėmimų, mezgu riešines, kuriu ir siuvinėju atvirukus, knygų skirtukus, kiekvieną kartą išbandau kažką naujo, atrasto interneto platybėse. Pastaruoju metu, Alvito bendruomenėje susibūrus aktyvių moterų grupelei, užsiimame įvairiausia veikla, gaminame ir puošiame savo aplinką, namus.

Rasa Kaminskienė

Gyvena Senkiškių kaime, Gižų sen., Vilkaviškio raj.
El.paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Tel.: 863727362

Rankdarbiai, mišri technika.

Inga Kanapskienė

Gyvena Mažųjų Būdežerių kaime, Šeimenos sen.
Tel. 862041184

Gimiau 1984m. ir augau Kybartuose. Mokiausi Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. Turiu kirpėjos diplomą, floristės - gėlių pardavėjos pažymėjimą. Dirbau, ištekėjau, susilaukiau dviejų dukrų: Paulos ir Auros.
Metai eina, per kuriuos supratau, savo norus, gyvenimo prasmę, meilę darbui... kaip dirbti, norėti ir nepavargti... Kuriant kiekvieną šventinę aplinką, sukurti paprastą, bet ne prastą vaizdą... Viskas, ką naudoju, nieko nekainuoja, tik reikia jį tinkamoj vietoj, tinkamu laiku pateikti. Viską įgyvendinti man padeda meniškos sielos, mylimas vyras.
Visus metus renkam, kuriam, galvojam, ruošiamės... Kiekviena mūsų išvyka parveža po dalelę grožio ateities darbam. Keičiasi metų laikai, gamtą gaubia tamsa, naktis, sustoja laikas... Pilnos pintinės - surinkti metai, artėja adventas... ramybė, laukimas...
Kai savo darbo stalą nukloju, visus metus rinktais kankorėžiais, kaštonais, šakelėmis, gamtos dovanomis... Sėdžiu, pinu, pakelėse prisirinkto šieno karkasą, rišu eglės šakeles, tvirtinu kankorėžius, parvežtus per vasaros atostogas iš kito Lietuvos krašto, medžio šakeles iš Podvarko miško... Kiekviena smulki detalė turi savo istoriją... Gimsta naujas kūrinys... advento vainikas.

Joana Karnickaitė-Želvienė

Gyvena Totorkiemio kaime, Vištyčio seniūnijoje
Tel. 8342 45413

Joana Karnickaitė-Želvienė gimusi 1945 metų gegužės 29 d. Būdama dvejų metukų liko našlaitė. Joaną augino pamotė. Mokykloje per darbų pamokas mokė mokytoja Gutauskienė. Siūlus nešdavosi iš namų, dažniausiai lininius, medvilninius siūlus ir iš jų gamindavo įvairius rankdarbius. Siuvinėti ir megzti mėgo nuo pat vaikystės. Mezgė kojines, pirštines, šalikus – tai, ko labiausiai reikėjo buityje. Būdama trečioje klasėje pati sau mezgėsi megztinį. Mėgo ir piešti. Jos piešinius mokytojas Rugienius netgi veždavo į parodą.

Irena Katkevičienė

Esu Irena Katkevičienė, gimiau 1963 m. rugpjūčio 14 d. Vilkaviškio raj., Vaičlaukio k., mokiausi Klampučių aštuonmetėje mokykloje, vėliau įstojau į Kauno žemės ūkio technikumą, ten įgijau žemėtvarkininkės specialybę. Šiuo metu dirbu Vilkaviškio viešosios bibliotekos Klampučių filiale.
Dauguma mūsų giminės moterų mezga, siuvinėja. Tėčio seserys turėjo audimo stakles, ausdavo lovatieses, staltieses. Ir aš turiu dovanų gavusi lovatieses, kurias saugau kaip šeimos relikviją ir perduosiu savo vaikams. Mano mama jaunystėje siuvinėjo takelius ant stalo, pagalvėlėms užvalkalus. Žiemos vakarais mama nebūdavo be darbo: kedendavo vilnas parsivežus iš savo mamos, verpdavo siūlus, megzdavo kojines, pirštines. Mokėjo austi audimo staklėmis, audė takus. O aš jau besimokydama mokykloje pradėjau megzti virbalais ir nerti vašeliu. Be šio užsiėmimo neapsieinu ir dabar. Turiu tris anūkes, todėl kiekviena proga joms numezgu ar nuneriu po suknelę.
Pradėjus dirbti bibliotekoje atsirado poreikis užsiimti karpiniais. Norint parašyti kvietimą ar sveikinimą, apipavidalinti skelbimą ar parodą reikia darbą atlikti taip, kad jis atrodytų patraukliai. Kai bibliotekoje buvo įvestas internetas, atsirado platesnės galimybės kūrybai ir įvairioms idėjoms įgyvendinti. Taip beklaidžiojant po interneto platybes atradau Kvilingą.
Kvilingas (angl. quilling) - meno rūšis, kai siauros popieriaus juostelės sukamos į ritinėlius, o iš jų formuojamos įvairios figūros. Šios įvairios detalės komponuojamos ir jungiamos į vientisą kompoziciją. Kvilingo technika - ne vien daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujanti technika, bet ir puikiausia nervų raminimo priemonė. Ir svarbiausia, kad visi susigalvoti darbeliai pavyksta, nereikia nusivilti rezultatu. O mezgant kartais tenka mezginį išardyti, ar atidėti į šalį kol surasi tinkamą idėją.

Kavalėlienė Vitalija

Gimiau 1951 m. gruodžio 23 d. Kybartuose. Turėjau du brolius ir sesę.
Mokiausi Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. Baigiau 1970 m. Buvau įstojus į J.Gruodžio muzikos mokyklą Kaune, bet susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms baigiau tik 2,5 kurso. Mokiausi chorinio dirigavimo klasėje, nes visuomet patiko muzika: dainavau mokyklos mergaičių ansamblyje ir mišriame chore. Taip pat visąlaik patiko piešti, ir ne tik mokykloje.
1971 m. ištekėjau. Susilaukiau dviejų vaikų: Aido ir Agnės. Gyvenau visuomet Kybartuose, dirbau įvairiuose darbuose. Ilgiausiai darbavausi Lieponos pasienio užkardoje. Šiuo metu - senjora.

Kristina Kazlauskaitė

Esu Kristina Kazlauskaitė iš Vilkaviškio, gimiau 2001-06-26. Vienas didžiausių mano hobių nuo pat vaikystės buvo piešimas, tačiau ypatingai juo susidomėjau būdama vienuolikos. Tuomet pradėjau iš fotografijų piešti bei tapyti gyvūnų portretus, taip sujungdama meną su dar vienu savo pomėgiu – gyvąja gamta. Kadangi mane visuomet žavėjo dailininkai, gebantys realistiškai pavaizduoti juos supantį pasaulį, ir pati stengiausi kuo tiksliau atkartoti piešiamų gyvūnų bruožus bei išraiškingumą. Realizmas - meno kryptis, nepaliekanti abejingų. Kol vieni laiko jį tobuliausia meno forma, reikalaujančia dailininko meistriškumo, kiti net nevadina menu, greičiau - paprasčiausiu kopijavimu, neturinčiu jokios prasmės skaitmeninės fotografijos amžiuje. Nesu tikra, menas tai ar ne, tačiau dėl vieno dalyko neabejoju - tai užsiėmimas, reikalaujantis daug kantrybės ir susikaupimo. Siekis kuo tiksliau atvaizduoti kiekvieną detalę priverčia susikoncentruoti ir tuo pačiu leidžia pabėgti nuo kasdienybės.

Popieriaus karpytoja.
Gyvena Birutės 4-1, Gižai, Vilkaviškio raj.
El.paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Tel.: 865559945

Adresas: Lauko 17, Klausučių km, Vilkaviškio raj.
El.paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gimiau 1974 m. kovo 20 d. Klausučių kaime, Vilkaviškio rajone. Čia gyvenu ir dabar.
Studijavau finansų ekonomiką tuometinėje Kauno aukštesniojoje ekonomikos mokykloje. Jau daug metų dirbu pardavėja kaimo parduotuvėje. Nors baigiau tiksliuosius mokslus, esu gana meniškas žmogus – šią savybę, manau, paveldėjau iš tėvų. Mano tėtis mėgsta kurti eilėraščius, jaunystėje grojo akordeonu. Na, o iš mamos paveldėjau malonumą.. gaminti saldumynus. Prisimenu, jau vaikystėje man būdavo įdomu stebėti, kaip mama kepa grybukus, pyragus ir padėti jai.
Gimus dukrai, savo pomėgį atradau iš naujo. Pradėjau nuo tortų kepimo dukros gimtadieniams, kitiems šeimos nariams. Kalėdų proga pabandžiau artimųjų dovanoms iškepti Kalėdines eglutes, ir pavyko! Iš pradžių bandžiau prisiminti senus receptus vartydama savo užrašų knygelę iš vaikystės. Prisimenu, radau seną močiutės ranka rašytą grybukų receptą. Vėliau receptų pradėjau ieškoti knygose, žurnaluose, internete. Ir tai tęsiasi jau 10 metų. Man patinka tobulinti kepamų saldumynų skonį, atrasti savo „pagerintą“ receptą. Labai patinka ir puošti savo kepinius.

Jolita Kojutienė

Gimė Marijampolėje, baigė Alytaus dailės technikumą. Be galo myli rankdarbius, daro viską ir iš visko, kas šauna į galvą. Vieną dieną drožia medinius paveikslus, kitą dieną lipdo iš modelino, o trečią - piešia ant odos su kaitinimo lituokliu arba gamina lėles. Įvairiapusė veikla neleidžia liūdėti ar nuobodžiauti.
Visus svečius pirmiausia kviečia aplankyti „Varlynę“. Tai - atskiroje patalpoje įrengtas tarsi nedidelis muziejus, kuriame eksponuojama tūkstančiai varlių statulėlių ir kitokių su šitais gyvūnais susijusių daiktų. Kiek jų yra, negali pasakyti net pati kolekcininkė. Ji sakė bandžiusi suskaičiuoti visus eksponatus, tačiau nelabai pavyko. Moteris spėja, kad „varliškų“ daiktų kolekcijoje galėtų būti 3-4 tūkstančiai. Varlės tampa ir kūrybos įkvėpimu. J. Kojutienė ne tik renka kitų darytas kvarkles, bet ir pati jas gamina. Lipdo iš molio bei modelino, drožinėja iš medžio, varlių atvaizdus išdegina ant medinio paviršiaus, piešia, siuvinėja, netgi suklijuoja iš smulkių daiktų.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba