icon-sitemap

Loreta Vasiliauskienė

Gyvena Laisvės gt., Nr. 14
Virbalis, Vilkaviškio raj.
Tel. 862010752

Auksinių rankų meistrė, sugebanti atlikti bet kokius darbus. Save realizuoja kasdienėje kūryboje, panaudodama pačias įvairiausias medžiagas, priemones ir būdus. Nė viena mugė neapsieina be jos sukurtų rankdarbių: mezga, neria, lipdo, pjausto, siuvinėja, klijuoja. Jos namuose ant sofos atkaltės ištiestos didžiulės virbalais megztos staltiesės, išskleisti įvairių ažūrinių raštų skėčiai, lentynėlėse – lipdiniai iš molio, raižyti, vynioti, lipdyti velykiniai margučiai, siuvinėti sveikinimai, nerti rūbai, papuošti velta vilna, pačios lipdytos, dekupažo technika puoštos lėkštės – visų darbų neįmanoma išvardyti. Kūrybiškumas nesvetimas ir kitiems šeimos nariams.

Danutė Vikšraitienė

Pradėjau keramikos darbus 1991 m. Tuomet dirbau Žemės ūkio profesinėje mokykloje ir turėjau ten užklasinę veiklą. Kadangi užsiėmiau įvairiais mažmožiais, tai ir sugalvojau darbų iš molio. Tąkart neturėjau degimo krosnies, o jų ir nebuvo tokių tais laikais. Lipinau iš molio paveikslus su priedais, kurių nei vieno šiai dienai neturiu ir pati. Na, o iš molio tada dariau kaukes. Ilga tai istorija su tomis degimo krosnimis. Turėjau ir rankų darbo degimo krosnį, kol sudėjo pinigus ir rajono valdžia, ir jau sujungtas Marijampolės profesinio rengimo centras. Yra bandyta ir kastinio molio, kur seniau darė plytas. Kastiniame molyje yra kalkių, todėl jį reikia valyti, o gamyklinis molis jau paruoštas darbui. Šiuo metu viską turiu, ko reikia gamybai. O darbai – įvairūs, pradedant vazomis ir lipdiniais. Turiu ir mokinių. Tai jaunuoliai, kurie domisi šiuo amatu. Kartais sutinku baigusius mokyklą, jie prisimena molį ir lipdybą. Jei būčiau jauno amžiaus, tikrai rinkčiausi porcelianą, jis man labai patinka. Gal molio darbai ir yra panašūs kažkuo į porceliano lipdybą. Visi mano darbai yra susiję su mokykla, renginiais, parodomis, šventėmis.

Virbickienė Aldona

Gimė 1951 m. vasario 3 d. Prienų rajone, Naujos Ūtos seniūnijoje. Tėvai – Jonas Stadalius ir Petronė Stadalienė augino penkis vaikus. Naujojoje Ūtoje baigė aštuonmetę mokyklą, įstojo į tuometinį Kapsuko žemės ūkio technikumą, kur pasirinko zootechnikės specialybę. Baigusi mokslus įsidarbino Vilkaviškio rajone, Šapalų ūkyje, vėliau – Patilčių kolūkyje. Ten dirbdama ištekėjo, gimė duktė Jolanta. Gimus dukrai Jolantai persikėlė gyventi į Vilkaviškį. Šiame mieste gimė antrasis vaikas – sūnus Nerijus. Dirbo kasininke ligoninėje ir buitiniame kombinate. Ilgiausiai, net septyniolika metų, dirbo draudimo bendrovėje vyresniąja inspektore. Taip pat dirbo prekybos srityje, šiuo metu yra pensijoje.

Petrutė Zaikauskienė

Gimiau 1930 m. kovo 21 d. Duonelaičių kaime, Gražiškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrity. Tėvai - Juozas ir Ona Žaliauskai, broliai - Albinas, Algimantas, Juozas ir sesuo Teresė.
1943 m. Gražiškių pradinėje mokykloje baigiau šešis skyrius. Besimokindama pradėjau piešti atvirukus, lipinau iš spalvoto popieriaus vaizdelius. Dvi gimnazijos klases baigiau jau Kybartų valstybinėje gimnazijoje. Tėvai buvo išnuomavę butą Kybartuose, tad iš namų nevažinėjau. Užėjus karui nutrūko mokslas. Šeimą iševakavo prie Vištyčio. Išbuvome evakuacijoje 7 savaites. Užėjus rusams 1944 m. pabaigoje grįžom į Duonelaičius. Daugiau nesimokiau, o pradėjau dirbti Gražiškių vykdomajame komitete raštininke - sekretorės padėjėja. Paskui apsivedžiau ir 1948 m. mane, vyrą Stasį , vyriausią dukrą Viliją ir mano mamą , brolius Algimantą ir Juozą bei seserį Teresę išvežė į Sibirą. Gyvenome Krasnojarsko krašte, Mansko rajone, Didžiojo Unguto kaime. (Tėtis jau buvo paimtas rusų į kalėjimą Mordovijoje. Brolis Albinas savanoriavo vietinėje Plechavičiaus rinktinėje.)

Reda Zakarauskienė

Tapytoja.
Gyvena K.Baršausko g. 9, Gižai, Vilkaviškio raj.
El.paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Tel.: 865133336

Tapytoja gimusi 1972 m. vasario 24 dieną Šakių rajone. Mokėsi Pilviškių vidurinėje mokykloje, vėliau – profesinio rengimo centre įgijo siuvėjos specialybę. Tapybos išmoko savarankiškai. Jos darbais džiaugiasi draugai. Autorės tapytas pano puošia Gižų kultūros namus.

Rasa Žakevičienė

Gimiau 1969 m. Anykščių raj. Kavarske. Ten pat baigiau 8 klases ir išvažiavau į Vilnių tęsti mokslų žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume. Įgyjus buhalterės specialybę pradėjau dirbti Ukmergės raj. Susipažinau su būsimu vyru, kuris mane atsivežė į Vištytį. Pavasarį bus jau 25metai, kai iš aukštaitės tapau suvalkiete. Gimė keturi vaikai - trys sūnūs ir dukra. Du jau suaugę, dvynukai dar mokosi mokykloje.
Megzti, nerti, siūti išmokau mokykloje per buities darbų pamokas. Mama megzti nemokėjo, tai iš pradžių mezginiai buvo kreivi, nutįsę, bet po truputį yriausi į priekį ir, būdama dvidešimties metų, nusimezgiau megztinį. Gimus vaikams mezgiau liemenes, kelnes, megztukus. Vėliau, kai jie pradėjo eiti į mokyklą, atsirado kita veikla. Dariau darbelius iš popieriaus: lanksčiau, sukau, klijavau gėles, vazas, gulbes. Vaikams mokykloje dariau karnavalines kaukes. Visas idėjas rinkausi iš interneto, dar kažką savo pridėdavau. Taip ir gimdavo darbai. Dabar šiuo metu užsiimu tik mezgimu.

Kristina Žalnierukynaitė

Gimiau Vilkaviškyje, bet didelę dalį vaikystės praleidau pas močiutę Labanoro giriose. Čia „patyriau“ ne tik mezgimą, bet ir siūlų gamybos procesą. Močiutė augino pešamus triušius ir mes kartu juos pešdavome ir verpdavome siūlus. Gal ir dabar sugebėčiau suverpti.
Visada norėjau atrodyti kitaip, tad natūraliai išsivystė ir pomėgiai. Pirmiausiai - dėl savęs. Paskui atsirado draugių, giminaičių, kuriems prireikė mano „meno“. Iš prigimties esu judrus žmogus, tad mezgimas ir papuošalų kūrimas yra savotiška meditaciją. Tačiau niekada nesėdu megzti ar nerti blogos nuotaikos, susierzinusi. Nemoku sėdėti „tuščiomis“ rankomis prieš televizorių.

Aldona Zaveckienė

Tapytoja akrilu. Gimė 1958 m. Virbalyje. Čia visą laiką ir gyveno. Piešimas mokykloje buvo mėgstamiausia pamoka. Tapyti pradėjo būdama 30 metų. Buvo ilgas tarpas, kai netapė. Prieš pora metų lankė tapybos studiją, kurią Virbalyje rengė dailės mokytoja Audronė Gurinskienė. Po to pradėjo vėl su įkvėpimu tapyti. Tapydama Aldona, sako, jaučiasi tikrai savimi ir yra tikrai laiminga. Protarpiais tarp tapymų įsiterpia kitas kūrybinis procesas – eilių rašymas. Taigi, Aldona - visapusiškai kūrybingas meniškas žmogus.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba